- ėdmenė
- ėdmẽnė sf. sing. (2), ėdmenė̃ (3a) Š 1. CI697, N, JJ snukis, ėdmenys. 2. kas ėdama, pašaras: Žali vikiai nusipjovė, būs gyvuliam ėdmẽnės Užv. 3. maistas, valgis, valgomi daiktai: To[je] skrynio[je] sudėta mano ėdmenė̃ – duona, sūriai, sviestas, mėsa ant kelio (= kelionei) J. Įsidėk keliui ėdmẽnės Gd. Namie jų laukė nemažai visokios ėdmenės rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.